paskujas

paskùjas, -à adj. (2); KlG27, N žr. paskujis: 1. Paskujos trys galvos paleido tiek dūmų – nieko atskirt nebgalėjai S.Čiurl. Paskują nedėlią prieš galą jis jau ant visados atsigulė BsV57. Eš esmi pirmas, eš paskujas, ir be manęs nėr nė vieno dievo BPII180. 2. Teipgi kalnas jau paskujos senovės grožybės nustokęs BsV182. Veik paskujasis eis iš manęs kvapas (mirsiu) rš.

◊ paskujà adynà mirties akivaizda: Jis stiprina mane paskujoj adynoj rš.